Katilo aprišimas bei pajungimas prie šildymo sistemos yra ganėtinai sudėtinga užduotis, todėl geriau patikėti šį darbą santechnikui, kuris specializuojasi šioje srityje jau ilgą laiką. Katilas - yra pagrindinis įrenginys namo šildymo sistemoje ir kad jis nepriekaištingai veiktų, bei užtikrintų optimalią temperatūrą, būtina pasirinkti tinkamą katilo aprišimo schemą. Teisinga katilo pajungimo schema: prie radiatorių, šildomų grindų, vandens šildytuvų ir kitų šildymo sistemoje esancių įrenginių, prailgins katilo tarnavimo laiką, bei sumažins eksplotacines išlaidas ir avarijų riziką. Kas yra katilo aprišimas? Katilo aprišimas - tai sistemos elementų pajungimas prie šildymo grandinės komponentų, tokių kaip radiatoriai, šildomos grindys ir tt. Šildymo sistemos montavimui naudojami sie komponentai: • radiatoriai - patalpų šildymui; • boileris-talpykla, kuris saugo šiltą vandenį; • šildomos grindys, jei įrengtos; • išplėtimo indas - laiko vandens perteklių, jei jo slėgis katile padidėja; • cirkuliacinis siurblys - priverčia vandenį judėti per vamzdžius; • saugos grupė - prietaisas,apsaugantis katilą nuo per didelio slėgio; • uždaroji armatūra - leidžia atlikti remontą, neišleidžiant viso vandens; • pamaišymo vožtuvas - reguliuoja gryžtamo srauto į katilą temperaturą; • automatika - kontroliuoja ir palaiko šilumnešio temperatūrą nustatytoje ribose. Katilo pajungimo schema priklauso nuo to, kokio tipo katilas bus montuojamas. Pagrindinės katilo pajungimo schemos yra gravitacinė, kai vamzdžiai sumontuoti su nuolydžiu ir uždara su cirkuliaciniu siurbliu. Šiuo atveju apžvelgsime vieną iš populiariausių - uždarą katilo pajungimo schemą: tai radiatoriai su grindiniu šildymu ir boileriu. Katilo gryžtamojo srauto temperaturą čia reguliuoja ketureigis pamaišymo vožtuvas, mažojo rato vamždzių diametras tuti ne mažiau 32mm. Kitose katilų pajungimo schemose naudojami trieigiai maišymo vožtuvai, arba ladomatai, jei montuojama su akumuliacine talpa. Montuojami du cirkuliaciniai siurbliai, vienas radiatoriams kitas boileriui ir grindinio šildymo pamaišymo mazgas su siurliu. Ši katilo pajungimo schema paprasta, bet ganėtinai efektyvi ir plačiai naudojama pas mus. 08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
0 Comments
Norint turėti geros kokybės vandenį tikrai nėra būtina daryti gręžinį. Tokiais atvejais privačiuose namuose dažniausiai pajungiamas hidroforas.
Dažniausiai sutinkami standartiniai hidroforai gali siurbti vandenį iš 9-10 metrų gylio. Hidroforai su inžektoriumi gali įsiurbti vandenį net iš 25-30 metrų gylio. Paties hidroforo kaina priklauso ir nuo gamintojo ir nuo aukščiau minėtų sąlygų: iš kaip toli ir iš kaip giliai reikės siurbti vandenį. Hidroforo privalumai – žema kaina, paprastas pajungimas, patikimumas. Hidroforo pajungimas pradedamas išmatuojant vandens įsiurbimo gylį, taip pat atstumą nuo šulinio iki vietos, kur stovės hidroforas. Tai labai svarbu, nes hidroforo pajungimo vieta dažniausiai būna pakankamai toli nuo vandens šaltinio, arba vanduo yra labai giliai, todėl netinkamai parinktas hidroforo galingumas neduos pageidaujamų rezultatų.
Hidroforo pajungimas - paruošimas darbui
1. Hidroforas statomas ant lygaus horizontalaus paviršiaus. 2. Atliekamas hidroforo vamzdžio pajungimas kurio diametras turi būti ne mažesnis kaip 1 (colis). Siurbimo vamzdžio ar žarnos sujungimai turi būti sandarūs. 3. Prie hidroforo įsiurbimo linijos pajungiamas atbulinis vožtuvas su filtru. 4. Priklausomai nuo hidroforo techninių parametrų įsitikinkite, kad vandens įsiurbimo linija nebūtų aukščiau už siurblį, kas leis išvengti oro burbulų. 5. Hidroforo pajungimas prie vandens tiekimo kontūro. 6. Prieš įjungiant hidroforą būtina siurblį ir siurbimo vamzdį pilnai pripildyti vandeniu. Tam tikslui reikia atsukti įleidimo kamštelį esantį ant siurblio korpuso ir įpilti vandens į angą. 7. Hidroforą pajungti prie elektros tinklo su įžeminimu. Priklausomai nuo variklio tipo 230V ar 400V prietaisas jungiamas prie vienfazio ar trifazio tinklo.
Universali hidroforo pajungimo schema su atbuliniu vožtuvu:
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Vonios gyvatukai – rankšluosčių džiovintuvai būna trijų tipų :
• Kilpiniai • Kombinuoti • Elektriniai Gyvatukai gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, žalvario ir vario. Prieš perkant gyvatuką visų pirmiausia reikėtų žinoti kokioje šildymo sistemoje gyvatukas bus pajungiamas. Uždaroje centrinio šildymo sistemoje galimas bet kokio metalo ir kombinuoto tipo gyvatuko pajungimas, nes esantis vanduo turi mažai druskų, nėra prisotintas deguonimi ir tuo stabdo koroziją.
Gyvatuko pajungimas arba keitimas atliekamas naudojant pajungimo mazgą, kuriame ir vyksta vandens padavimas ir išbėgimas, o kitoje puseje montuojamas elektrinis tenas.
Atviroje (geriamo karšto vandens) recirkuliacinėje sistemoje gyvatuko pajungimas kardinaliai skiriasi nuo uždaros šildymo sistemos gyvatuko pajungimo. Gyvatukas šyla tiek žiemą tiek ir vasarą, vanduo turi ištirpusių kalcio ir magnio druskų, prisotintas deguonies. Tokioje sistemoje negalimas plieninio gyvatuko – kopetėlių pajungimas, turintis suvirinimo siūles, kadangi siūlių nelygumuose kaupiasi vandenyje esančios druskos kurios iššaukia koroziją. Šiuo atveju reikėtų pajungti kilpos formos gyvatukus iš nerūdijančio plieno (patartina, kad vamzdžiai neturėtų suvirinimo siūlės), arba žalvarinius ar varinius gyvatukus - kopetėles. Gyvatukas, arba karšto vandens tiekimo vamzdynas turi būti įžemintas.
Atviro tipo kilpinio gyvatuko pajungimo schema, kurioje pavaizduotas gyvatuko pajungimas su apėjimu ir ventiliais.
Akumuliacinė talpa - kas tai ir kam ji reikalinga?
Akumuliacinė talpa - tai vandens talpa surenkanti ir kaupianti šiluminę energiją, skirta šilumos pertekliui sistemoje sukaupti ir ją grąžinti atgal, esant šilumos trūkumui. Šilumos gamybos metu akumuliacinė talpa, tarsi įkraunama baterija, sukaupia perteklinę šilumą ir vartojimo metu tolygiai ją atiduoda į šildymo sistemą. Labiausiai efektyvu akumuliacines talpas pajungti kartu su kieto kuro katilais, saulės kolektoriais, bei esant mažos talpos šildymo sistemai. Akumuliacinėje talpoje vanduo pasiskirsto į sluoksnius pagal temperatūras, karštas vanduo laikosi talpos viršuje, o kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo žemesnėje talpos dalyje jis būna. Šildymo sistema su akumuliacine talpa leidžia pasiekti aukštesnes komforto sąlygas ir garantuoja tolygų patalpų šildymą. Laikas tarp katilo kūrenimo intervalų gali prailgėti net dvigubai, priklausomai nuo lauko oro temperatūros.
Akumuliacinės talpos pajungimas atliekamas įsitikinus, kad talpa tilps pagal gabaritus numatytoje patalpoje, apskaičiuoti kiek litrų.
Rekomenduojama, kad akumuliacinės talpos tūris būtų ne mažiau kaip 50 litrų vienam katilo galios kilovatui. Akumuliacinės talpos prie katilo pajungimas galimas keliais būdais, šiuo atveju buvo pajungtos dvi akumuliacinės talpos, naudojantis gamintojo instrukcija. Užsakovo pageidavimu, (taupumo sumetimais) akumuliacinės talpos pajungimui buvo naudojami metaliniai vamzdžiai Dn40 ir špižinės jungiamosios detalės, pajungtas išsiplėtimo indas (tonai vandens talpos 100 litrų), bei sumontuota kita reikalinga įranga. Teisingas akumuliacinės talpos pajungimas garantuoja nepertraukiamą šilumos tiekimą į šildymo sistemą , bei užtikrina komfortą jūsų namuose, todėl akumuliacinės talpos pajungimą geriausia patikėti patyrusiems santechnikos darbų meistrams.
Akumuliacinės talpos pajungimo schema su trieigiais šidymo ir katilo mažojo rato pamaišymo vožtuvais, cirkuliaciniais siurbliais, bei kita būtiniausia įranga.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Jums reikalingas boilerio pajungimas? Kokį boilerį pasirinkti?
Boileriai (vandens šildytuvai) skirstomi į du tipus: elektriniai ir kombinuoti. Elektriniai boileriai - tai šildytuvai, kurie naudoja elektros energiją ir vandenį šildo elektrinis tenas, juose vanduo šildomas palaipsniui, įranga nereikalauja ypatingos elektros tinklo instaliacijos. Kombinuoti boileriai geriausiai tinka gyvenamuosiuose namuose ir kotedžuose, kur sumontuoti atskiro šildymo katilai. Prie jų pajungtas boileris efektyviai tarnauja ištisus metus, vasarą karšto vandens ruošimui naudojama elektra. Vidinis boilerio šilumokaicio pajungimas būna atliekamas su katilu, saulės kolektoriumi ar kitu energijos šaltiniu. Pagal pajungimo būdą boileriai būna pakabinami arba pastatomi. Pasirinkus pajungti pakabinamą boilerį reikia atkreipti dėmesį į vandens šildytuvo svorį. Tuščias 200 litrų boileris sveria apie 70-100 kg, jis talpina 200 litrų vandens - t.y. siena tūrį būti pakankamai tvirta, kad patikimai atlaikytu 300 kg svorį. Dėl šitos priežasties pasirenkant didelės talpos boilerį (virš 200 litrų) patariame rinktis pastatomą boilerio modelį, kurį galima tiesiog pastatyti ant lygaus paviršiaus.
Vandens šildytuvo - boilerio pajungimas turi būti atliekamas kiek įmanoma arčiau vandens paėmimo taškų.
Boilerio pajungimas prie vandentiekio tinklo galimas dvejopai. Uždaras (kaupiamasis) vandens pajungimas, kai sistema aprūpina vandeniu kelis vartojimo taškus, o atviras pajungimas (pratekantis) – tik viename taške. Priklausomai nuo pasirinktos sistemos, turi būti pajungiami atitinkami vandens maišytuvai. Ant šalto vandens padavimo vamzdžio būtina sumontuoti ir pajungti apsauginį-atbulinį vožtuvą, kuris nustatytas 0.7′ MPa (7 bar) slėgiui arba apsauginę grupę, kuri apsaugotų nuo viršslėgio susidarymo talpoje. Vandeniui šylant, slėgis šildytuve kyla iki nustatyto 0,7 MPa (7 bar). Vandens perteklius gali lašėti iš apsauginio vožtuvo angos, todėl rekomenduojama nuo apsauginio vožtuvo iki nuotekynės nuvesti lankstų vamzdelį ar šlangą. Jei esama vandentiekio sistema neleidžia leisti varvanančio vandens iš grįžtamojo apsauginio vožtuvo į kanalizacijos vamzdį, varvėjimo galite išvengti pajungę išsiplėtimo indą. Bet turite įsitikinti, kad boilerio grįžtamasis apsauginis vožtuvas pajungtas tinkamai, tikrindami jį reguliariai. Kad patikrintumėte boilerio vožtuvą, turite atidaryti grįžtamojo apsauginio vožtuvo išėjimo angą, sukdami rankenėlę arba atsukdami voźtuvo veržlę (priklausomai nuo vožtuvo tipo). Boilerio vožtuvo pajungimas atliktas tinkamai, jeigu vanduo išbėga iš purkštuko, kai išėjimo anga yra atidaryta. Griežtai draudžiama statyti uždaromąjį ventilį tarp šildytuvo ir atbulinio/ apsauginio vožtuvo. Jeigu vandentiekio tinkle slėgis neviršija 0.5 MPa (5 bar), boilerį galima pajungti tiesiogiai. Jeigu slėgis yra didesnis, būtinas redukcinio vožtuvo pajungimas, kad vandens slėgis neviršytų 0,5 MPa (5 bar). Prieš pajungiant boilerį į elektros tinklą, būtina užpildyti šildytuvą vandeniu, tam reikia atsukti karšto vandens padavimo čiaupą. Boileris bus pilnai užpildytas, kai iš karšto vandens člaupo pradės bėgti vanduo. Taigi boilerio pajungimas turėtų būti paliekamas specialistams.
Kiekvienas įrenginio pajungimas, reikalauja susipažinti ir griežtai laikytis gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.
Paveikslėlyje pavaizduota boilerio pajungimo schema.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Radiatorių pajungimas prasideda nuo projektavimo, apskaičiuojama kokio (tipo, galingumo, pločio, aukščio, ilgio) radiatoriai bus montuojami.
Prieš pajungiant radiatorius būtina atkreipti dėmesį į šiuos niuansus: •situaciją statybos vietoje; •radiatorių matmenis (ilgis, plotis, aukštis); •tvirtinimą (ant sienos, ar ant grindų); •pajungimo padėtį prie esamo tiekimo vamzdyno (apatinis ar šoninis pajungimas). Radiatorių yra įvairių rūšių: a)špižiniai radiatoriai, kuriuos sudaro atskiros sekcijos, sujungtos į vieną vienetą, t.y. vientisą radiatorių; b)plokštieji, plieniniai radiatoriai; c)plokštieji, aliumininiai radiatoriai; d)specialių formų, dekoratyviniai radiatoriai (pavyzdžiui vonios kambarių gyvatukai) e)pastatomi arba įleidžiami konvektoriai.
Prie radiatorių su šoniniu pajungimu, vamzdžiai prie radiatoriaus pajungiami iš šono: paduodamas vamzdis pajungiamas viršutinėje, grįžtamas – apatinėje dalyje.
Šoninis radiatorių pajungimas dažniausiai yra naudojamas ankstesnės statybos pastatuose.
Naujos statybos pastatuose dažniausiai taikomas apatinis radiatorių pajungimas: kai vamzdžiai atvedami iš sienos, arba iš grindų naudojant pajungimo mazgą.
Radiatoriai patalpų šildymui gali būti pajungiami tiek vienvamzdėje, tiek dvivamzdėje šildymo sistemoje.
Paveikslėlyje pavaizduota vienvamzdė ir dvivamzdė radiatorių pajungimo schema. Vienvamzdėje šildymo sistemoje radiatoriai yra pajungiami nuosekliai, vanduo pirmiausia teka į arčiausiai stovo esantį radiatorių, ten atidavęs šilumą, teka į kitą radiatorių ir tt. Pratekėjęs visus radiatorius ir ten atidavęs savo šilumą, vanduo grįžta atgal į katilinę, kur jis yra vėl pašildomas. Vienvamzdė šildymo sistema buvo taikoma ankstesnės statybos pastatuose. Naujos statybos pastatuose taikoma dvivamzdė šildymo sistema, joje visi sumontuoti radiatoriai pajungiami lygiagrečiai ir tam naudojama kolektorininė šilumos paskirstymo sistema. Jos esmė yra ta, kad paduodamo ir grįžtamo vandens vamdžiai į kiekvieną radiatorių paduodami individualiai iš šildymo kolektoriaus. Pajungiant radiatorius rekomenduojama išlaikyti minimalų 100 mm atstumą nuo radiatoriaus viršaus iki palangės apačios ir 100 mm nuo radiatoriaus apačios iki grindų. Taip radiatorius atiduos reikiamą šilumos kiekį patalpai, bus galima patogiai atlikti radiatoriaus remonto, priežiūros darbus. Radiatoriai gali būti montuojami tvirtinant jį ant sienos arba ant grindų, pvz. po palange arba radiatoriams skirtoje nišoje. Radiatoriai kabinami naudojant tam skirtus laikiklius, kuriuos radiatorių gamontojai komplektuoja kartu su radiatoriais. Radiatorių pajungimas prie šildymo sistemos galimas trišakiniu arba kolektoriniu būdu. Tad jei jus domina radiatorių pajungimas, nedelsdami kreipkitės į mus. Mes taip pat keičiame, padedame parinkti ir sukomplektuoti reikalingus radiatorius ir kitas medžiagas, paverčiame šildymo sistemą šiuolaikine, ekonomiška ir saugia.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Dujinis šildymas - labai patogus, komfortiškas ir šiuolaikiškas šildymo būdas.
Šildymas dujomis yra vienas populiariausių kotedžuose, butuose su individualiu šildymu bei kituose namuose. ◾Norint įrengti dujinį šildymą reikės įsivertinti ar yra galimybė atsivesti dujas iki sklypo, tačiau jei tokios galimybės nėra nusiminti neverta, nes dabar jau yra alternatyvos, t.y. galima nesunkiai įsirengti suskystinų dujų tiekimo sistemą balionais arba autonominę suskystintų dujų tiekimo sistemą (talpa). ◾Dujiniai katilai skirstomi į du tipus: atmosferinius ir kondensacinius. Atmosferiniai dujiniai katilai naudoja patalpos orą degimo palaikymui, kondensaciniai katilai yra jungiami dviašiu dūmtraukiu per sieną. Išoriniu skersmeniu oras degimui siurbiamas iš lauko, o vidiniu skersmeniu - šalinami degimo produktai. Tokie katilai veikia žymiai efektyviau nei atmosferiniai. ◾Renkantis dujinį katilą reikia atkreipti dėmesį į jo naudingumo koeficientą, taip pat ar jums reikalingas karšto vandens paruošimas bei jo kiekis. Jei taip, turėtumėte atkreipti dėmesį į katilo karšto vandens ruošimo charakteristiką sužinoti maksimalų ruošiamo karšto vandens kiekį piko ir ilgalaikės apkrovos metu. ◾Taigi, dujinio katilo privalumai nenuginčyjami - gera pajungimo kaina, lengva, paprasta priežiūra, nedideli šildymo kaštai, lengva, patogu automatizuoti, kas duoda puikų rezultatą - pastovią patalpų temperatūrą.
Dujinio katilo pajungimas prasideda nuo projektavimo, visų pirma, reikia išmatuoti patalpos dydį ir ar joje tilps norimas dujinio katilo modelis, bei kiti santechnikos prietaisai. Nustačius, jog numatomoje katilo pajungimo vietoje yra pakankamai erdvės katilo pajungimui, bei patalpa atitinka reikalavimus, galima pradėti įrengti ir pačią šildymo sistemą.
◾Dujiniai katilai dirba tyliai, užima nedaug vietos taip pat nereikalauja pastovios priežiūros, bei kainuoja kur kas mažiau nei geoterminis šildymas, tačiau dujinio katilo pajungimas nėra toks paprastas dalykas ir jis susideda iš keletos etapų. ◾Pajungiant dujinį katilą taip pat svarbus yra dūmtraukis, taigi, įsirenginėjant katilinę, be jo neapsieisite kaip ir be tinkamos ventiliacijos, ji dujinei katilinei būtina. ◾Dujinius katilus galima montuoti tiek radiatorinei sistemai nes jie palaiko ir aukštą temperatūrą tiek grindiniam šildymui. Šiuo atveju buvo pajungtas dujinis katilas, 120 m² vieno aukšto namo šildymui (grindinis šildymas) ir karšto vandens ruošimui (boileris). ◾Prie šildymo sistemos dujinį katilą galima pajungti įvairiais vamzdžiais, šiuo atveju buvo naudojamas varinis vamzdis ir detales. Sumontuota ir pajungta būtina įranga, tai yra: uždaromoji armatūra, filtrai, išsiplėtimo indai boileriui ir šildymo sistemai. Ir jei jums reikalingas dujinio katilo pajungimas - mes pasiruošę jums padėti.
Dujinio katilo pajungimo schema su radiatoriais, grindiniu šildymu ir boileriu.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Šilumos siurblio oras-vanduo pajungimas prasideda nuo projektavimo, tai - yra pilnavertė šildymo sistema, galinti šildyti privatų namą ne blogiau nei mums pažįstamas tradicinis šildymas.
Tačiau, norint įrengti efektyvią oras-vanduo šildymo sistemą, pirmiausia turite ją tinkamai pajungti. Nors šilumos siurblys yra labai panašus į oro kondicionierių ir iš pirmo žvilgsnio jo pajungimas turėtų būti ne sunkesnis, tačiau taip nėra. Kokį šilumos siurblį pasirinkti? Siūlomi įvairūs produktai. Skirtumai susiję su technologijomis ir kokybe. Prieš perkant siurblį, svarbu atidžiai ištirti: veiklos paskirtį, energijos suvartojimą įrenginyje, maksimalią apkrovą, taip pat maksimalią tiesioginio ir grįžtamojo vandens temperatūrą šilumos paskirstymo sistemoje. Produktų pirkimas iš abejotinų pardavėjų nerekomenduojamas. Pagrindiniai siurbliu tipai: „Split“ („Split“) ir „Monoblock“ („Monoblock“) sistemose. Pirmuoju atveju šilumos / vėsinimo įrenginys yra padalintas į išorinius ir vidinius blokus, tarp kurių cirkuliuoja aušinimo skystis. Antroje vietoje visa įranga yra išoriniame įrenginyje. Vanduo cirkuliuoja tarp jo ir talpyklos. Abi technologijos yra tinkamas sprendimas lygiagrečiai veikti su šildymu dujomis arba kitu katilu. Kada šilumos siurblys yra efektyviausias? Siurblys yra efektyviausias aplinkos temperatūrai esant iki -15 laipsnių. Tuo pačiu metu jis gali šildyti vandenį iki +55 laipsnių temperaturos, kuri paprastai reikalinga radiatorių arba grindinio šildymo sistemai ir karšto vandens ruošimui. Aplinkos temperatūrai nukritus iki -20-25, laipsnių, siurblio našumas sumažėja (priklausomai nuo siurblio modelio) arba visiškai sustoja. Tada siurblio automatika įjungia elektrinį teną (arba kitą energijos šaltinį), kad padėtų šilumos siurbliui.
Pradėkime nuo lauko įrenginio montavimo.
Įaprastai lauko įrenginys montuojamas šalia gyvenamojo namo, pusės metro atstumu nuo sienos, prieš tai išliejus betoninį pagrindą ir atvedus nuotekų vamzdį kondensatui. Po to, ant metalinio rėmo tvirtinamas lauko įrenginys, dedant guminius tarpiklius, kad dirbant būtų išvengta papildomo triukšmo ir vibracijos. Pritvirtinus konstrukciją, variniais vamzdeliais sujungiami abu įrenginiai, pajungiamas elektros kabelis ir kondensato vamzdis.
Vidaus įrenginio pajungimas.
Prie šildymo sistemos šilumos siurblį galima pajungti įvairiais vamzdžiais, šiuo atveju buvo naudojamas daugiasluoksnis Ø 32 mm vamzdis ir presuojamos detales. Sumontuota ir pajungta būtina iranga, tai yra: šilumos siurblio apsaugos grupė, uždaromoji armatūra, filtrai, išsiplėtimo indas ir automatinis nuorintuvas. Kadangi, šiame name kombinuota šildymo sistema (radiatoriai ir šildomos grindys), papildomai sumontuotas grindinio šildymo pamaišymo mazgas. Taupumo sumetimais ne originalus, bet veikimo principu niekuo nesiskiriantis nuo originalų. Ir jei jums reikia pajungti šilumos siurblį - mes pasiruošę jums padėti.
Šilumos siurblio oras-vanduo pajungimo schemoje, pavaizduotas kombinuotas šilumos siurblio oras-vanduo su integruotu boileriu, radiatoriais ir šildomomis grindimis pajungimas.
Šilumos siurblio oras-vanduo elektros sąnaudos. Pirmoji mintis kylanti prieš įsigyjant šilumos siurblį, o kiek elektros energijos jis suvartos per šildymo sezoną ?
Čia pateikiami apytiksliai rezultatai, dviejų aukstų 130 m² namo su kombinuotu (grindys-radiatoriai) šildymu: Spalis - 1000 kWh; Lapkritis -1000 kWh; Gruodis - 1000 kWh; Sausis - 1700 kWh; Vasaris - 1900 kWh; Kovas - 1900 kWh. Bendras elektros suvartojimas nuo spalio iki kovo sudarė 8500 kWh. Pateikti rezultatai su karšto vandens ruošimu.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
Paskutiniu metu ypač vertinami granuliniai katilai, leidžiantys kūrenti ekologišku kuru – pjuvenų briketais arba granulėmis.
Granulinės katilinės įrengimas prasideda nuo projektavimo, visų pirma, reikia išmatuoti patalpos dydį ir ar joje tilps norimas granulinio katilo modelis, bei kiti santechnikos prietaisai. Nustačius, jog numatomoje granulinio katilo pajungimo vietoje yra pakankamai erdvės katilo pajungimui, bei patalpa atitinka reikalavimus, galima pradėti įrengti ir pačią šildymo sistemą. Granulinio katilo privalumai: ◾priešingai nei kieto kuro, granulinių katilų nereikia taip dažnai prižiūrėti: užteks kas kelias dienas pripilti granulių į bunkerį ir išvalyti pelenus; ◾profesionalus katilo pajungimas prie šildymo sistemos gali sumažinti šildymo išlaidas; ◾granulės efektyviau energiją paverčia šiluma, pasižymi mažesniu peleningumu, todėl katilą reikia valyti rečiau; ◾pajungimas prie sistemos yra ganėtinai paprastas, meistras užtrunka vos kelias valandas; ◾teisingai sureguliuotas katilas užtikrins, kad namuose bus palaikoma norima temperatūra. Be viso to, naudojamos natūralios medžiagos padeda palaikyti anglies dvideginio balansą. Kurui nėra reikalingas visas atskiras medis, tik jo pjuvenos, todėl mediena panaudojama efektyviai. Granulinio katilo pajungimas prie šildymo sistemos: ◾Turi būti įrengiamas specialus katilinės kambarys, kuriame katilas yra prijungimas prie viso namo šildymo sistemos. Teisingam pajungimui reikalingas ne tik karšto vandens ruošimo boileris, bet ir uždaromoji armatūra, pavaros, cirkuliaciniai siurbliai, vamzdžiai, dūmtraukis. ◾Kiekvienas katilas turi pasą, kuriame nurodyta, kaip reikalingos dalys turi būti sujungtos. ◾Prieš pajungiant katilą, šildymo sistemą būtina nuorinti. ◾Tarp katilo ir sienos turi būti paliktas 30 cm tarpas, taip pat jis turi būti toliau nuo degių medžiagų, statomas ant nedegaus paviršiaus. ◾Viską patikrinus, sumontavus dalis, granulinio katilo viršutinis atvamzdis sujungiamas su šildymo tinklo maitinimu, o apatinis – su vandens grįžimo vamzdžiu. ◾Katile turi būti montuojami ir apsauginis, bei papildymo vožtuvai, palaikantis tinkamą darbinį slėgį. ◾Katilas prijungiamas prie dūmtraukio, turinčio sklendę, kuri reguliuoja trauką; ◾Patikrinus visus sujungimus, jų sandarumą, katilas prijungiamas prie elektros tinklo. Galiausiai, kai užtikrinamas kokybiškas katilo pajungimas prie šildymo sistemos, klientui pateikiamos rekomendacijos, kaip valdyti ir valyti katilą. Vienu metu galima kūrenti tik vieno tipo kurą: arba granules, arba briketus. Norint, kad granulinis katilas užtikrintų visus privalumus, būtina jį teisingai pajungti. Žinoma, geriausia, jei šį darbą atliks patyrę meistrai.
08339 Vilnius Lietuva. ☏ +370-63904394
|
© 2024 Copyright: Santechnikos darbai